Baigiantis mokslo metams, artėjant egzaminams ir kitiems patikrinimams daugelio šeimų namuose atsiranda daugiau įtampos nei įprastai. Vieniems tai viltingas laukimo laikotarpis, kitiems – nerimo ir nežinomybės metas. Būtent šiuo metu dažnai susiduria du skirtingi požiūriai: tėvų lūkesčiai ir vaiko realios galimybės, norai ar interesai.
Tėvai natūraliai nori vaikui gero – stabilios ateities, saugios profesijos, gerų pajamų ir galimybių gyvenime. Tačiau kartais rūpestis nepastebimai virsta spaudimu. Vaikas gali pradėti jausti, kad jo vertė priklauso nuo egzamino rezultatų, pasirinkto universiteto ar „prestižinės“ specialybės.
Tuo tarpu pats jaunas žmogus dažnai dar tik ieško savęs. Ne visi dvyliktokai aiškiai žino, kuo nori būti ateityje, ir tai yra visiškai normalu.
Universitetas, kolegija ar profesinė mokykla: kodėl nebėra vieno „teisingo“ pasirinkimo?
Ilgą laiką visuomenėje buvo stipriai įsitvirtinusi mintis, kad sėkmingas kelias būtinai reiškia universitetą. Tačiau šiandien situacija keičiasi. Darbo rinka tampa lankstesnė, atsiranda vis daugiau skirtingų profesijų, o sėkmė vis mažiau priklauso nuo vieno diplomo pavadinimo.
Universitetas dažniausiai tinka tiems, kurie:
- domisi akademinėmis žiniomis,
- planuoja dirbti srityse, kur reikalingas aukštasis išsilavinimas,
- nori daugiau teorinio pasirengimo ir platesnių karjeros galimybių.
Kolegijos dažnai siūlo praktiškesnį mokymąsi ir greitesnį įėjimą į darbo rinką. Kai kuriems jaunuoliams toks modelis yra daug tinkamesnis nei ilgi teoriniai metai universitete.
Tuo tarpu profesinės mokyklos vis dar nepelnytai nuvertinamos. Nors anksčiau jos buvo laikomos „silpnesniu“ pasirinkimu, šiandien daug profesijų tampa itin paklausios. Technikos specialistai, grožio srities darbuotojai, meistrai, programuotojai ar įvairių amatų profesionalai gali turėti labai stabilias ir sėkmingas karjeras.
Svarbiausia suprasti, kad nėra vieno „teisingo“ kelio visiems. Tas pats pasirinkimas vienam vaikui gali būti puikus, o kitam – visiškai netinkamas.
Kodėl egzaminų rezultatai neturėtų tapti žmogaus vertės matu?
Egzaminų laikotarpis dažnai sukuria iliuziją, kad keli skaičiai nulems visą gyvenimą. Dėl to tiek vaikai, tiek tėvai pradeda jausti milžinišką spaudimą.
Tačiau realybėje egzaminai parodo tik tam tikro laikotarpio akademinius rezultatus. Jie neparodo:
- žmogaus kūrybiškumo,
- emocinio intelekto,
- motyvacijos,
- gebėjimo prisitaikyti,
- atkaklumo ar gyvenimiškų įgūdžių.
Kartais vaikai labai bijo nuvilti tėvus. Todėl net ir nežinodami, ko iš tikrųjų nori, renkasi „saugesnį“ ar „prestižiškesnį“ variantą vien tam, kad pateisintų lūkesčius.
Problema ta, kad ilgainiui toks pasirinkimas gali atnešti ne pasitenkinimą, o perdegimą, motyvacijos praradimą ar net norą viską mesti.
„Gap year“: pauzė ar prarasti metai?
Pastaraisiais metais vis dažniau girdimas ir „gap year“ pasirinkimas – metų pertrauka po mokyklos prieš stojant mokytis toliau.
Lietuvoje į tai dar kartais žiūrima skeptiškai. Tėvai baiminasi, kad vaikas „iškris iš ritmo“, persigalvos ar visai nebenorės mokytis. Tačiau tinkamai išnaudoti metai gali būti labai naudingi.
Pertrauka gali padėti:
- geriau suprasti savo interesus,
- įgyti darbo patirties,
- sustiprėti emociškai po intensyvaus egzaminų laikotarpio,
- ramiau apsispręsti dėl ateities.
Svarbu tik tai, kad „gap year“ netaptų visišku pasyvumu. Jei jaunas žmogus dirba, savanoriauja, keliauja, mokosi kalbų ar ieško savo krypties – tai gali būti labai vertinga patirtis.
Ne visiems būtina iš karto po mokyklos tiksliai žinoti visą savo gyvenimo planą.
Kaip kalbėtis ir nesusipykti?
Vienas svarbiausių dalykų šiuo laikotarpiu – bendravimas. Įtampa dažnai kyla ne dėl pačių pasirinkimų, o dėl to, kaip apie juos kalbama.
Tėvams svarbu prisiminti:
- klausytis, o ne tik siūlyti ir įtikinėti,
- stengtis suprasti vaiko stiprybes,
- nebandyti per vaiką įgyvendinti savo neišsipildžiusių lūkesčių,
- nelyginti su kitais vaikais.
Vaikams taip pat svarbu atvirai kalbėti apie savo abejones, baimes ir interesus. Kartais tėvai spaudžia ne iš blogos valios, o iš nerimo dėl vaiko ateities.
Geriausi sprendimai dažniausiai gimsta ne konfliktuose, o pokalbiuose, kuriuose abi pusės jaučiasi išgirstos.
Baigiant mokyklą gali atrodyti, kad reikia kuo greičiau priimti „teisingą“ sprendimą, kuris nulems visą gyvenimą. Tačiau realybėje daugelio žmonių kelias keičiasi ne vieną kartą.
Svarbiausia rinktis ne populiariausią ar ,,prestižiškiausią‘‘ variantą, o rasti kryptį, kurioje žmogus gali augti, jaustis motyvuotas ir matyti prasmę.
Kartais didžiausia tėvų pagalba vaikui yra ne pasakyti, kokį kelią rinktis, o parodyti, kad jo vertė nepriklauso nuo vieno egzamino, universiteto pavadinimo ar svetimų lūkesčių.