Perdegimas mokykloje: tylus signalas, kad vaikui reikia pagalbos
Perdegimas (angl. burnout) – tai būsena, kai žmogus dėl ilgalaikio streso, spaudimo ar per didelio krūvio išsenka emociškai, protiškai ir fiziškai. Jis dažnai pasireiškia apatija, nuovargiu, motyvacijos stoka ir jausmu, kad nebesinori nieko daryti.
Perdegimas – tai ne silpnumas, o signalas, kad reikia sustoti, įsiklausyti į save ir atkurti pusiausvyrą. Deja, vis dažniau su tuo susiduria ir vaikai bei paaugliai, ypač tie, kurie stengiasi „būti geri mokiniai“ ar jaučia spaudimą iš aplinkos.
Mokinių perdegimas: kaip jį atpažinti?
Perdegimas – tai ne tik suaugusiųjų, dirbančių per daug, problema. Vis dažniau jis paliečia ir vaikus bei paauglius, kurie kasdien susiduria su dideliu spaudimu mokykloje, tėvų lūkesčiais ir nuolatiniu siekiu būti „geriausiais“. Tėvai neretai pastebi, kad vaikas netenka motyvacijos mokytis, tampa uždaras ar praranda džiaugsmą, bet šiuos ženklus palaiko tingėjimu. Iš tiesų tai gali būti perdegimo pradžia – būsena, kai emocinės ir fizinės jėgos tiesiog išsenka.
Perdegimas mokykloje dažniausiai vystosi pamažu. Pirmieji požymiai gali būti labai subtilūs, tačiau į juos verta atkreipti dėmesį kuo anksčiau:
- Vaikas dažnai skundžiasi nuovargiu, nors miega pakankamai.
- Pamokos ir mokymasis, anksčiau teikę džiaugsmą, tampa prievole.
- Atsiranda apatija, prastėja pažymiai, o kartu – ir savivertė.
- Dažnos frazės: „nespėju“, „man neišeina“, „kam to reikia“.
- Gali pasireikšti fiziniai simptomai – galvos skausmai, pilvo skausmai, nemiga.
Tėvai kartais reaguoja ragindami „susikaupti“ ar „pasistengti dar labiau“, tačiau tai tik dar labiau padidina spaudimą. Perdegęs vaikas ne tinginiauja – jis iš tiesų nebeturi išteklių tęsti.
Kaip tėvai gali padėti vaikui?
- Pastebėkite ženklus: miegas tampa neramus, krenta motyvacija, dažni galvos skausmai, dirglumas.
- Palaikykite, o ne vertinkite. Vietoj „kodėl vėl neigiamas pažymys?“ paklauskite: „kaip jautiesi dėl šito pažymio?“. Tokie komentarai, kaip „Pažiūrėk, Jonas tai gavo 10“ – skaudina, o ne motyvuoja.
- Nekelkite nerealių tikslų – geriau mažiau, bet kokybiškiau.
- Padėkite planuoti laiką – mokymosi ir poilsio. Kartais vaikui reikia pagalbos sudėliojant prioritetus ir poilsio laiką. Reguliarūs laisvi vakarai be mokslų – ne tingėjimas, o būtinybė.
- Ieškokite pagalbos. Korepetitorius gali padėti išsklaidyti nerimą, sustiprinti žinias ir sugrąžinti pasitikėjimą savimi. Kai vaikas supranta, kad gali išmokti – stresas sumažėja, o motyvacija sugrįžta.
Labai svarbus tėvų santykis su vaiku, todėl pasistenkite sukurti saugią erdvę pokalbiui. Leiskite vaikui išsipasakoti be baimės būti kritikuojamam.
Iš kur atsiranda perdegimas ir kaip jo išvengti?
Perdegimo priežasčių yra daug. Dažniausios: per didelis mokymosi krūvis, nuolatinis lyginimas su kitais, baimė nuvilti tėvus ar mokytojus, negebėjimas ilsėtis. Kai vaikas nuolat jaučia įtampą, organizmas gyvena streso režimu, kuris ilgainiui išsekina ne tik kūną, bet ir emocinę sveikatą.
Svarbiausia – pusiausvyra. Vaikai turi turėti laiko poilsiui, žaidimams, laisvalaikiui ir tam, kas jiems teikia džiaugsmą. Mokymasis neturi užgožti gyvenimo. Tėvų užduotis – skatinti smalsumą, o ne tik siekti rezultatų. Pasidomėkite, kas vaikui įdomu, padėkite jam atrasti mokymosi prasmę, o ne tik tikslą.
Perdegęs mokinys dažnai jaučiasi tarsi patekęs į aklavietę. Tačiau kantrybė, palaikymas ir tinkama pagalba gali išgelbėti ne tik pažymius, bet ir emocinę sveikatą. Mokymasis turi būti kelionė, o ne maratonas be sustojimo.